būklės reikšmė

Kas yra būklės? bū́klės sf. pl. (1) vieta, kur seniau buvo trobos, sodyba; žr. būklė 8: Kur būta trobų, tę būklės Lp. Ten pačios bū́klės, užtai ir javai dera Al. Po karo iš šio kaimo tik bū́klės likę Krsn. Ant savo bū́klių (kur pirmiau gyvenau) nuvedžiau arklius Lp. Ant bū́klių pasėjo avižas Vs. Savo namų senąsias bū́kles pažinau iš užsilikusių pamatų akmenų Pns. Pro jų bū́kles važiavo J.Jabl. Jis bū́klėse aria Lp.

būklės junginiai

• blogos būklės, prastos būklės