Kas yra burliungė? burliuñgė sf. (2) 1. skystas purvas: Lijo lijo, tai visur burliuñgė Al. 2. Dglš prasta sriuba: Išvirė sriubos – tikra burliuñgė, tik kiaulėms tinka Nmn. Nuo tos burliuñgės sotus nebūsi Kls. Tikra burliuñgė tas pienas – nevalgysiu Dg.