Kas yra buvinėti? buvinė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. K, J, Lar164, Str vienur kitur pabūti, pagyventi: Visur po biskį buvinė́ju – tai čia, tai čia Skr. ║ nuolat būti: Ji niekur neina, vis namie buvinė́ja Ėr.