čiūžė reikšmė
Kas yra čiūžė? čiūžė̃ sf. (4), čiū́žė (1) Š, čiùžė (2) 1. žymė, kur čiūžta, šliūžė: Nuo lapės uodegos ant sniego paliko čiūžė̃ J. Nuo pačiūžos paliko čiūžė̃ ant kelio, stačiuose javuose J. Kur žąsų eita, ten baisios čiū́žės Vlkv. Kokią čiū̃žę išvarė (su pačiūža iščiaužė, išrėžė) Grž. 2. pačiūža: Kad ne tos čiū́žės, būtum sveikas buvęs Smn. Mieste tai geležinėm čiū́žėm čiužinėja Š. 3. Dr medinė pačiūža plūgui ar akėčioms į lauką vežti: Norėjau parvaryt plūgą, bet niekur neradau čiūžė̃s Sn. Uždėk plūgą ant čiùžės, važiuok į lauką Mšk. 4. iš dvišako medžio įtaisas akmenims vežti: Ant čiūžė̃s akmenį užritom Rdm. 5. valkčiai šienui iš pelkės traukti: Tokia čiū́žė buvo šienui traukt And. 6. žr. čiūžas 2: Parišk čiužę po tekinio, nu nūšlaičio važiuodamas Ggr. 7. Šmn storų siūlų šlepetė.