dėdinti reikšmė

Kas yra dėdinti? 1 dė́dinti (-yti), -ina, -ino, dėdìnti, -ìna, -ìno 1. cur. dėti 1: Basą dėdino ant degančio pikio brš. Skolą skolink, bet ir grąžą dėdink LTR(Šll). 2. cur. dėti 3: Dė́dinau duris kamarai Sr. Avalynę ilgesniai dėvėsi, o puspadžius dėdinsi 2–3 ir daugesniai žygių IM1878,42. | refl. tr.: Nė būti dantų nebėra, o dė́dintis nėra iš ko Nt. 3. caus. dėti 12: Gaspadinė dė́dina vištą, pavožusi po rėčiu lovos gale J. Jos vištas stuboj dėdìna Vlkv. Močios vištas dėdinù Pl. Vaikai, ar jau dėdìnate vištą? Trgn. | refl.: Vištos dėdiñsis, bus kiaušinių Arm. \ dėdinti; antdėdinti; įdėdinti; padėdinti; pridėdinti; sudėdinti; uždėdinti
2 dė̃dinti, -ina, -ino žr. dėdžiuoti: Merginos jį vadina Krizuliu, tik nė viena nedrįsta jo dėdinti P.Cvir.