Kas yra diržyti? dir̃žyti, -ija, -ijo tr. 1. mušti (diržu), šerti: Ką tokį dir̃žysi, kad jis da mažas Sb. 2. Brž sunkiai nešti: Kad dir̃žija, tai dir̃žija malkas Slm. \ diržyti; nudiržyti; sudiržyti; uždiržyti