dūbas reikšmė

Kas yra dūbas? 1 dū̃bas sm. Š(Dglš) dubuo.
2 ×dū̃bas (l. dub, brus. дyб) sm. (2) 1. medžio žievė, luobas: Ot storas eglės dū̃bas Zp. Piemenys triūbija iš žalio eglės dū̃bo susuktomis dūdomis VšR. Sudžiūvę dū̃bai kaitrią ugnį išduoda Gdl. 2. sing. žr. 2 dūbai: Maža dū̃bo Prng. 3. ppr. pl. batas mediniais padais, klumpė: Ar žiema, ar vasara – dū̃bai nuo kojų nenueina Prng. Sunešiojo dūbùs Prng. 4. sing. susidėvėjęs daiktas, susenęs žmogus: Sermėga jau tik dū̃bas – pirštai lenda Brt. Sẽniai jau tik dū̃bas, neilgai reikės marčiai lankavotis Brt.