dūblys reikšmė

Kas yra dūblys? 1 dūblỹs sm. (4) pilvas, viduriai: Senis riebus dūblį išstatęs guli J. Ko čia velkies, dū̃blį atstačius Sv. Anys kiaulę papjovę dū̃blį šunim išmetė Dgl. Trinyčiai kaip dūblỹs (platūs, ilgi, sudribę) Ds.
2 dūblỹs, -ė̃ smob. (4), dū̃blis, -ė (2) Ėr, Pkr kas su dideliu dūbliu, didpilvis, pamplys: Dūblỹs, o pavaikščio[ja] J. Dū̃bliau, kur dūblini, t. y. eini? J. Dūblė̃, stora moteriškė, ko dūksai? J. Dūblỹs niekados nebus vigrus Vlž. Tokia dū̃blė boba, ir tai nuėjo Pc. Tokiam dū̃bliui daug ir reikia: kiša kiša, ir vis kaip į kubilą Pkr. Kas tokį dūblį ims (giltinė tokio neraus)! Ėr. | prk.: Tas dūblỹs (besotis) išvalgo visą puodą bulbienės Lnkv.