Kas yra dūkulys? dūkulỹs sm. (3b) žr. 1 dūkas: 1. Kai tas dūkulỹs praeina, jis ir vėl sukalbamas Skr. Kai man kartais užeina koks dūkulỹs, tai aš visokių baikų galiu iškrėsti Žvr. Jausmų dūkulys laikęs jį savo naguose J.Paukš. 2. scom. Jis negauna vietos, daužos kaip dūkulỹs Šl.
dūkulys sinonimai