dumtuvė reikšmė
Kas yra dumtuvė? dumtuvė̃ sf. (3a) Š, dùmtuvė (1) Kp 1. žr. dumtuvės 1: Prakiuro dumtuvė̃, tai negalima nė žaizdre ugnis įkūrenti Šmn. Dūmiau dūmiau, net dumtuvė̃ plyšo Ds. Kalvis su dùmtuve dumia orą žaizdran Vb. Vargonų dumtuvę mina Všk. 2. rūklys, dūlys: Kas gi iš dùmtuvės kempes iškratė? Plm. ◊ dùmtuvę paléisti euf. leidžiant vidurių dujas pagadinti orą: Jau, vaike, paléidęs ir paléidęs savo dùmtuvę Šn.