dykūnas reikšmė
Kas yra dykūnas? 1 dykū̃nas, -ė smob. (2) dykaduonis, tinginys: Toks dykū̃nas, nėko nedirba – nusipenėjęs! Vkš. Vasarą ir dykū̃nai turi darbo Km. Dabar mergos nenor krutėt, až dykūno [nori] nutekėt Švnč. Dykūnus galvijus (nemelžiamus) visus išvarom palivarkan And. Tamsta dykū̃nė, o mes darbinykai Bsg. Ne dykūnė̃lis, tik artojėlis, gražiai užaugytas VšR. O tai vis mūsų sesužės dykūnėlės, kuri neklausė nei tėvo, nei močiužės LB64. ║ J išdykėlis: Šitie dykū̃nai išgrūdo langą Rdm.
2 ×dykū̃nas, -ė smob. (2) kas laukinis: Šiltuose kraštuose dykū̃nų žmonių yr Vlk.