džiubt reikšmė

Kas yra džiubt? džiùbt interj. 1. sudavimui žymėti: Džiùbt į sprandą su pagaliu Skr. Aš jam su spragilu džiùbt! Skrd. Jis džiùbt tam prūsukui į ausį, ir bėga Kt. 2. kartojant nusakomas kirtimas: Smagiai kerta [rugius] – tikt džiùbt džiùbt Gs. 3. kapt (lesimui, griebimui žymėti): Višta ... tik džiubt į tą žiedą – ėmė akį ir išlupo BsMt189. Džiubt kap akla višta grūdą KrvP(Mrk). 4. strykt: Naktį džiubt ir įšoko par langą Skr. 5. šiaip kokiam staigiam veiksmui žymėti: Džiubt ir įpylė anyta cukrų J. Tuoj džiùbt i pavirtau Rs.