džiūkt reikšmė

Kas yra džiūkt? džiū́kt interj., džiùkt 1. Skd, Mžk, Krš, Pj žr. džiūkšt 1: Džiū́kt su votegu jaučiams Plng. Džiū́kt su žiužiu Plt. Džiū́kt džiū́kt par kojas su mietu KlvrŽ. Nieko nelaukdamas džiū́kt kirviu į galvą Ėr. Džiùkt į kuprą sudavė J. 2. keberiokšt, virtinkšt (parvirtimui, pargriuvimui nusakyti): Ai mugi mugi, džiùkt ir išvirto J. Džiū́kt ir pavirto Kv. Pasivalgiau, džiū́kt į lovą Vn. 3. šiaip kokiam staigiam veiksmui žymėti: Džiukt į šalį ir nusklembo šlajės J. Tik erelis iš padebesių netikėtai ant vanago džiukt užsėdo, nagus nugaron sukirto Blv. Džiū́kt i nutraukė KlvrŽ. Džiū́kt važiuoju į Klaipėdą Vn. Džiū́kt ir sutraukė koją Šts. 4. čiūkšt, pilst: Nu, kad čia džiū́kt lietus, ką tada bedarytum, ar suspėtum sunešt tiek sauso šieno Pg.