ei reikšmė
Kas yra ei? 1 eĩ interj., éi Š; Q171 1. sušukimas dėmesiui atkreipti: Eĩ, matyk! KI43. Eĩ, štai KI43. Eĩ! eikš BŽ94. Palauk, ei! Kiek duodi? P.Cvir. Vilkas ... sako: – Kalvi, ei, kalvi, paplonyk man liežuvį BsPIII67. Ei, duok dvasiai vietą Mž156. 2. grasinimui, perspėjimui reikšti: Eĩ, saugokis! K. Eĩ, gausi tu už vogimą J.
2 eĩ prt. 1. veiksmo intensyvumui pabrėžti, ypatybės ar kiekybės įspūdžiui sustiprinti: Ei siūbuos rūtelė, vėjelio pučiama TDrIV78(Kls). Ei pikto senio esama! rš. 2. kreipiniui ar klausimui sustiprinti: Eĩ, žirgeli juodbėrėli, ko neėdi žalią žolę Sch146. Ei, tu rūtelė, mano žalioji, o ko pavytai žalia būdama? JD241. Ei ko verki, mergyte, ei ko verki, jaunoji? RD166. 3. kartojimui sustiprinti: Ei pūtė pūtė šiaurus vėjelis, ei barė barė jaunas brolelis JD216. Ei lėkė lėkė raimas sakalėlis JD217. Ei žinau žinau ..., kur aug mano mergužė RD100.