griežinys reikšmė
Kas yra griežinys? griežinỹs sm. (3a, 3b) K, J 1. plonai atpjautas obuolio, ropės, buroko ar kito panašaus daikto apvalus gabalas; duonos abišalė, riekė: Atpjauk ir man obulo griẽžinį Vkš. Obuolio duok ir man griežinė̃lį J.Jabl. Duok ir man bent griẽžinį sėtinio Pln. Šeimininkė supjaustė bulves į griežinėlius rš. Vėdaro griežinỹs Š. Skilandžio griẽžinį nupjovė Gs. Griežiniaĩs supjaustytas kiaušinis Rmš. Griežinỹs – pusė abišalo, skersai perpjauto Lnkv. Davė duonos visą gríežinį (storą riekę per visą kepalą) Ig. Daviau pieno puodelį ir pyrago griežinį Pc. Atsiriekiau duonos griežiniùką ir valgau Skr. Paduodavo griežinuką morkvos ir sakydavo, kad auksinis pinigas BsPIII272. 2. malkų kūgis, krūva: Malkų sausų griežinỹs stovi Skdt. Malkų prikrovėm didžiausią griẽžinį Vžns. Prikapojo kūlelių griežinį Dgl. Buvo sukrauti didžiausi griežiniai prekių Dgl. Griežinỹs lėkščių Sld. 3. Grl rievė, įvarža mažo vaiko rieše ar riebaus žmogaus sprande. | Tas vaškas šilimoje bitims iš pasturgalio griežinių prakaitau[ja] ir ant jų it bluzganelės guli S.Dauk.