grobimas reikšmė

Kas yra grobimas? grobìmas sm. (2) Š, gróbimas (1) DūnŽ → grobti: 1. Ai, kas čia gróbimo (visi smarkiai puola, grobia)! Pln. 2. Visa kapitalistinė tvarka laikosi grobimu (sov.) sp. Bevykdydamas savo grobimus, carizmas susidūrė su kitu grobuoniu rš. Lapė gyvena iš grobimo rš. \ grobimas; apgrobimas; sugrobimas; užgrobimas

grobimas sinonimai