Kas yra įrytėti? 2 įrytė́ti 1. intr. DŽ1 praaušti: Išvažiavau, jau gerokai įrytė́jus Sb. 2. refl. pakilti (apie saulę): Da ne diena buvo, ale saulė jau gerai insirytėjus Mrc. \ rytėti; įrytėti; prarytėti