rytėti reikšmė
Kas yra rytėti? 1 rytė́ti, rỹti (rỹčia), -ė́jo intr. 1. DŽ susirietus tūnoti, gulėti: Ant pliko suolo ryčia Ėr. Vaikas ryčia kertelėj prisiglaudęs Upt. Gurbe rỹčiam i bijom, ka tik neįeit Mžš. Ar neisit į gryčią, ko čia ryčiate! Pc. Ko čia rytì dabar kaip šuva ant girnų Paį. Dabar rytėčiau kietoj lovoj kaip ciucė ant girnų, jei ne tavo gera širdis J.Paukš. Temstant, kai prismilkusioj jų lūšnelėj darydavosi labai jau nuobodu ir liūdna, jis rytėdavo prie langučio ir žiūrėdavo į šią gatvę J.Paukš. | prk.: Pirma skladuke rytė́jo (gyveno), o dabar va jau stovi mašinėlės Mžš. 2. driektis: Vai kur tik ėjau, palierėliai rytė́jo, o kur sustojau, radastėlė žydėjo (d.) Mrj. \ rytėti; išrytėti; parytėti; perrytėti; prarytėti; surytėti
2 rytė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. DŽ aušti rytui: Vasarą greit naktėja, greit ir rytė́ja Vj.
3 rytė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. darytis būdingam Rytų kraštams.
4 rytė́ti, rỹta, -ė́jo (dial.) = rietėti.