išbjaurinti reikšmė

Kas yra išbjaurinti? išbjaũrinti tr. 1. padaryti bjaurų, išdarkyti: Anys ižbjaurinę tavą paveikslą DP15. Bjauriomis rankomis duonos nesilytėjo, širdį, sąžinę išbjaurintą turėjo SE165. Kūnas ... tapo nuog mėlynių, nuog žaizdų ir nuog kraujo ižbjaurintas DP169. ║ išgėdinti: Ižgirdo Jokūbas, jog ižbjaurino dukterį jo Ch1Moz34,5. 2. iškoneveikti, išdergti: Išbjaũrino mus visokiais žodžiais Brt. Išbjaũrino, išdėjo į šuns dienas Gs. Boba išbjaurino pijuką, t. y. iškoliojo J. 3. refl. pasibjaurėti, pasišlykštėti: Buvo tada nekurie, kurie ižsibjaurino lavonu žmogaus Ch4Moz9,6. Ir tais ižsibjaurinsite: kas dasilytės stervą jų, nečystu bus iki vakarui Ch3Moz11,24. \ bjaurinti; apibjaurinti; įbjaurinti; išbjaurinti; nubjaurinti; pabjaurinti; pribjaurinti; subjaurinti; užbjaurinti