išdergti reikšmė

Kas yra išdergti? 1 išdérgti 1. tr. sugadinti, subjauroti: Saulė išdergė (parudino) šieną visiškai Klp. | Išklampė, išdérgė visą sodą bevažiuodami Rm. 2. tr. išplūsti, iškoneveikti: Uošvis žentą išdérgė, t. y. išlojojo J. Išdérgė išbuvo, gero žodžio nesakęs Grž. Jis mane visaip išdérgė Snt. Išdérgė teip, kad geriau nereikia Ut. Išdérgė į šunies dienas Krkl. Artimą nieku verčia ir geriausius darbus išdergia SE185. | refl. tr.: Tik išsidérgė vieni kitus, ir tiek Lnkv. 3. tr. niekais paversti, išgadinti: Nemoki skust, žiūrėk, kiek bulbų išdérgei Dgl. Žiūrėk, kad neišdergtum visos drobės Užp. Išdérgt greit gali, tik padaryt sunku Trgn. Paėmė tuos kailinius, išdérgė, išdraskė priešakį Bsg. ║ išeikvoti, išmėtyti: Pinigus šitie piemenes tik išdérgia Mlt. Toks palaidūnas – jau visą savo dalį išdérgė Brt. 4. refl. Vlk, Rdn išdykti, išdirgti: Išsidérgė mūs vaikai, kad net tėvo nenori klausyt Vrn. Išsidérgus (išlepus) labai, kad mėsa negardi Mlt. ◊ ãkį išdérgti šnek. apie negražų daiktą: Bjauri drapana – išdergė akį Ėr. gérklę išdérgti šnek. apie neskanų valgį: Toki bandelė buvo negardi – išdérgė gérklę Ėr. rañką išdérgti atimti sėkmę, laimę: Su savo kumelėm jis man išdérgė rañką (nebesiseka kumelėmis verstis) Ėr. \ dergti; apdergti; atsidergti; įdergti; išdergti; nudergti; padergti; perdergti; pradergti; pridergti; sudergti; uždergti
2 išder̃gti žr. 1 išdirgti 2: Toks jaunas vaikas ir taip išder̃go Všk. Karvės išder̃gę, nė dobilų nenoria ėst Ob. \ dergti; išdergti