išblaivinti reikšmė

Kas yra išblaivinti? išblaĩvinti tr. 1. išblukinti: Saulė išblaivìna drabužį Šts. 2. prk. pradžiuginti, pragiedrinti: Sugrįžau namon laimingas, galėjęs išblaivinti ūkanotą prietelio nuomonę Blv. 3. LL298 padaryti blaivų. | refl. R. \ blaivinti; atblaivinti; išblaivinti; nublaivinti; pablaivinti; prablaivinti