išbodėti reikšmė

Kas yra išbodėti? išbodė́ti 1. tr. atsikratyti, išvengti: Išbodė́jo nekviestą svečią Tr. | refl. tr., intr.: Išsibodė́si tu mane, kad taip nekenti, t. y. mirsiu aš J. Led išsibodė́jau nuo to nedoro žmogaus, t. y. vos jį nustūmiau nuo savęs J. Vos svečių išsibodė́jau Dkk. Užvažiavo jau užsigėrę, mala mala vis tą patį, vos aš juos išsibodė́jau Vrb. Nuo pernai metų jau aš nuo skolų išsibodė́jau Ldk. Ot amžina sloga – negali išsibodė́t jo (ateina jis ir sėdi) Vlkv. Vieną sykį priėmėm nakvynės, tai dabar eis ir eis, nebeišsibodėsim Šd. Dėl kogi, tėveli, teip greit išsibodė́jai mano aukštų kraitelių? TŽV646. 2. refl. pasidaryti nuobodžiam, įkyrėti: Išsibodėjau mano broliukui per vieną rudenėlį LTR(Pg). \ bodėti; atsibodėti; įsibodėti; išbodėti; nubodėti