išbrūžkuoti reikšmė

Kas yra išbrūžkuoti? išbrūžkúoti tr. 1. Varn ištrinti, išbrūžuoti: Nuvijęs pantį, gerai aną išbrūžkuok, kad neliktų spalių Up. | refl.: Siūlas besiuvant išsibrūžkúoja Ds. 2. išlyginti brūžkomis, išmogliuoti: Skalbinius prieš laidymą reikia išbrūžkuoti rš. \ brūžkuoti; apibrūžkuoti; įbrūžkuoti; išbrūžkuoti; nubrūžkuoti; pabrūžkuoti; perbrūžkuoti; pribrūžkuoti; subrūžkuoti