išbrūžuoti reikšmė

Kas yra išbrūžuoti? išbrūžúoti tr. 1. išbraukyti, ištrinti: Išbrūžuok grindis su šepečiu ar šluota, kad būtų baltesnės (plaunant) Kltn. Juokdarys, nutvėręs viena ranka senį už sprando, antrąja išbrūžavo panosį Vaižg. | refl. Kp. 2. braukant išminkštinti: Išbrūžúokim audeklą, gal kiek suminkštės Sk. ║ braukant pašalinti: Vadžias nuvijai, ė spalių neišbrūžavaĩ! Prng. 3. refl. brūžuojant sudilti: Vadžios labai išsibrūžãvo, laibos atliko Rm. \ brūžuoti; apibrūžuoti; atbrūžuoti; įbrūžuoti; išbrūžuoti; nubrūžuoti; pabrūžuoti; perbrūžuoti; subrūžuoti