išbraukyti reikšmė

Kas yra išbraukyti? išbraukýti tr. 1. iter. išbraukti 1: Priliejai balą, tai dabar išbraukýk [su šluota], o tai vaikas sugrius Paį. ║ refl. tr. išsišluoti: Išsibraukýk pirkią namie pasilikus Mlt. ║ Škn išmasažuoti: Išbraũkė [pirtyje] nugarą, šonus, lyg visam kūnui lengviau Lnkv. ║ panaikinti teksto vietas, perbrėžiant jas linijomis: Visas rašinys išbraukytas, beveik nieko nelikę rš. 2. išminti linus mintuvais: Kokis jų ten mynimas, tik išlaužė, o nei kiek neišbraũkė Alv. ^ Ir sublogęs: kaip per vartus išbraukytas atrodo LzP. 3. išdegioti (degtukus): Išbraũkė visą skrynelę Jnšk. Neišbraukýk degtukų, rytoj nebus ugnelei pakurt Skr. \ braukyti; apibraukyti; atbraukyti; įbraukyti; išbraukyti; nubraukyti; pabraukyti; parbraukyti; prabraukyti; pribraukyti; subraukyti; užbraukyti