išdavinėti reikšmė

Kas yra išdavinėti? išdavinė́ti 1. K, J iter. dem. išduoti 1: Išdavinėjo kareiviams drabužius rš. Sėklinius sėmenis išdavinėjo kreditan rš. | refl. tr. Š: Tep bedalydama, greit viską išsidavinė́si Vlkv. 2. žr. išduoti 7: O stovėjo ir Judošius, kursai jį iždavinėjo, su jais DP154. 3. iter. dem. išduoti 7: Išdavinėjo nekaltus žmones rš. 4. iter. dem. išduoti 8: Piktas medis negali gerų vaisių iždavinėt DP575. 5. tr. skirti, teikti: Išdavinėjo sąnarius savus tarnaut bjaurybei ir kreivumui DP479. 6. refl. stengtis atkreipti į save dėmesį, meilintis: Nei tu jam išsidavinė́k, nei jis tavęs ims Ll. Ir Stasys išsidavinė́ja – atleido riešutą Klm. \ davinėti; apdavinėti; atidavinėti; įdavinėti; išdavinėti; nudavinėti; padavinėti; pardavinėti; atpardavinėti; išpardavinėti; nupardavinėti; perdavinėti; pridavinėti; uždavinėti