Kas yra išdykimas? išdykìmas sm. (2) K → 2 išdykti: Ka toks valgis netinka, tatai yr žmogaus išdykìmas Vvr. Iš išdykimo netilpo kailyje Vaižg. Dėl savo išdykimo pakliuvau nelaimėn Š. \ dykimas; išdykimas