išeiginis reikšmė
Kas yra išeiginis? 1 išeiginis sm. geresnis drabužis, ne kasdien nešiojamas: Apsirengusi išeiginiais, nešėsi iš miško ąsotėlį žeminių rš.
2 ìšeiginis, -ė adj. (1), išeigìnis (2) 1. → išeiga 1: Sunku nepastebėtam išeiti pro išeigines (didžiąsias, gerąsias) duris rš. 2. → išeiga 2: Jie galėjo laisvai kilnotis, palikti tą žemę, tik apmokėję tam tikrą išeiginį mokestį rš. 3. J, Š, Als šventadiẽnis, išeinant apsivelkamas (apie drabužius): Kertėje buvo matyti marška pridengti išeiginiai rūbai A.Vien. Buvo nusipirkęs tokius išeiginius marškinius Vv. Mano ìšeiginiai rūbeliai visi čysti Vžns. Važiuodamas į turgų, bent išeigìnį paletą pasiimk Up. Pasisiuvau išeigìnį apsiaustą Grk. Reikės taisytis nauji išeiginiai drabužiai Skrd. Mūsų išeigìniai drabužiai klėty stovi; čia kasdieniniai Ds. 4. kuris ne namuose praleidžiamas (apie vakarus): Neišeiginiais vakarais jis turėdavo daug darbo rš. 5. gerai bėgantis, eiklus: Pakinkyk vestuvėms išeiginę kumelę Šts. Jie išvažiavo su išeiginiu arkliu rš. 6. pradinis: Antai Furjė išeiginiu tašku ima žmogaus aistrų analizę rš. 7. kuris mėgsta išeigas; plg. išeigus: Bepigu anam – ne ìšeiginė žmonelė Užv.