išpucuoti reikšmė

Kas yra išpucuoti? ×išpucúoti tr. 1. K padaryti švarų, išvalyti: Tai gražiai burnosą išpucãvo! Kv. Išplausma, išpucúosma bekoną, ka priimtum Užv. Išpucuoju žvakę (nugnybu dagtį) N. | refl. K. 2. refl. išsipuošti, išsidabinti: Išsipucãvo i išejo į vakarelį Šll. 3. J išpurenti, iškedenti: Reikėjo bulvėms dirvą gerai išpucúoti Ll. 4. išdraskyti, išplėšyti: Kol svilinsi, nepalik kiaulės lauke, bo šunys tuojau pilvą išpucúos Vdk. \ pucuoti; apipucuoti; išpucuoti; nupucuoti; pasipucuoti; perpucuoti; supucuoti