pucuoti reikšmė

Kas yra pucuoti? ×pucúoti, -úoja, -ãvo (plg. vok. putzen) tr. 1. N, K, J, Alk valyti, švarinti: Kelnes pucúo[ja] – musėt, į vakarelį eis Šll. Reik ir tankiai galvijus maudyt ir pucuot prš. Reik pucuoti žirgeliai ir atkelti varteliai LTR(Plv). Savo bėrą žirgelį gražiai pucavau LB61. Plauna, pucúo[ja], kaip piršlių laukdama Klm. Aukštyn plaukus šukuoja, muilu burną pucuoja LTR(Gdl). ║ šveisti, blizginti: Batus pucúoja, žibina Skr. ║ valyti (papjautą gyvulį, paukštį): Mergos žąsis pucúo[ja] (peša) Kv. Rytmetį pjovė paršus, o dabar pucúo[ja] Kv. 2. refl. K dabintis, puoštis: Mergos pucúojas į veselę eidamos Erž. Pucuojys kaip merga Vvr. 3. Alk vėtyti: Pucmalūnis sugedo, neina pucúoti Kbr. Eisim pucuot miežių Vrb. 4. purenti, kedenti: Šieną pucúok, kol išpucuosi, t. y. iškratysi gerai J. Su ekėčiomis pucúok dirvą, t. y. smulkiai išekėk J. 5. Pns godžiai valgyti, ėsti: Namie važiuosiu, juodą putrą pucúosiu, t. y. srėbsiu J. Vaikas kad pucúoja, tai pucúoja mėsą! Skr. 6. draskyti, plėšyti: Vanagas vištą pucúo[ja] Šll. 7. Alk prk. barti: Na, o ką, ar gerai gavai pucuot? Plv. | refl.: Žodis po žodžio, kad ėmė pucúotis! Skr. \ pucuoti; apipucuoti; išpucuoti; nupucuoti; pasipucuoti; perpucuoti; supucuoti