iššutimas reikšmė

Kas yra iššutimas? iššutìmas sm. (2) KŽ 1. NdŽ → iššusti 1. 2. ŽŪŽ36 → iššusti 6: Augalų iššutimas BTŽ69. 3. NdŽ, Ss sutrūkinėjusi, išgedusi vieta odoje nuo šilumos, drėgmės ar prakaito: Pakėlė pirštus – tokie iššutìmai! Krš. Baltakarklio žievė vartojama nuo iššutimų rš. \ šutimas; atšutimas; įšutimas; iššutimas; nušutimas; pašutimas; prašutimas; sušutimas