Kas yra įšutimas? įšutìmas sm. (2) KŽ 1. iššutusi vieta, iššutimas: Bulbiniu krakmoliumi barsto įvairius mažų vaikų įšutimus rš. 2. NdŽ → įšusti 3. 3. NdŽ → įšusti 4. \ šutimas; atšutimas; įšutimas; iššutimas; nušutimas; pašutimas; prašutimas; sušutimas