įšusti reikšmė

Kas yra įšusti? įšùsti Rtr 1. tr. Lp įdėti, įtaisyti virti, šusti į prikūrentą krosnį, įkaisti: Pietam inšutaũ brazdinės košės Lš. Kap košę inšuntì su pienu, tai būna gardesnė Ndz. | refl. tr.: Insišutaũ mėsos naktin Lp. 2. intr. išsitroškinti: Kap cimusas (troškinamos bulvės) anšùs, valgysim LzŽ. 3. intr. J, NdŽ, KŽ, Vaižg įšilti, įkaisti: Gerai senis mėgia įšùsti pirtyje Š. Kreivėnas susipurto. Gal vakaro vėsa suėmė, o dar po pirties, įšutęs buvo V.Bub. Pirty gerai inšuñtam Kli. Insvanojam [v]antom, inšuñtam [pirty], einam raudonos Klt. Ut, ateina [mergaitės]. Raudonos visos, įšùtę Slk. | Inšùtę kojos guminiuose Klt. 4. intr. NdŽ, Ds, Aln, Vlkv, Alk, Brt įsigerti svaigiųjų gėrimų: Vestuvininkai jau gerokai įšutę ir todėl nelabai susigaudo, kas atsitiko rš. Alus geras, tuoj visi įšùto Kp. Įšùtęs buvo, įgėręs Šts. Nei anas girdėjo girtas inšùtęs Mlt. | refl.: Nuvažiav[o] į Vilkaviškį ir įsišùto Gs. 5. intr. NdŽ, KŽ, Ds prk. įpykti: Įšùtome ant anų, t. y. įpykome J. Jis labai inšuto ant manęs Vdšk. 6. intr. prk. patekti į nemalonią padėtį, apsigauti: Tai inšùto Olius su mišku (prasiskolino) Nmn. | refl. Knv, Rud: Insišutaũ su tuoj medžiaga, – traukias labai, galas dav[ė] man ją pirkt! Pv. Šitą arklį bepirkdamas tik insišutaũ Mrc. Ka nežinai, tai insišùst gali Vrn. 7. tr. prarasti: Visus pinigus inšùto Mrc. \ šusti; apšusti; atšusti; dašusti; įšusti; iššusti; nušusti; pašusti; peršusti; prašusti; prišusti; razšusti; sušusti; užšusti