nušusti reikšmė
Kas yra nušusti? nušùsti, nušuñta (nùšunta), nušùto Rtr; L 1. intr. Lp, Ėr šuntant, verdant nuslūgti, nugaruoti: Košė jau per daug nušùto, net puodas pradėjo svilti NdŽ. Nušùto puodas, nebedaug ir viralo liko Ds. 2. tr. Q545, Sut, I, NdŽ, KŽ kuo karštu nudegti, nusiplikyti: Užkliudė verdantį puodą ir nušùto kojas ir ranką Rk. Svočiutė ruišė nušùtusi kulšę JV737. ^ Užurbtas i toks kaip nušùtęs Krš. Kad tu nušùstum kur, kodėl tu man anksčiau nepasakei! Skr. Nušusi kai (kaip MŽ) į kubilą įšokęs B, B472. Tikt kartą nušusi MŽ333, N. Karštu nušùtęs ir šaltą pučia Š. | refl. tr. Š. 3. intr. nutvilkti: Kaip antri katilai nušùs, ir aš ateisu skalbties Užv. 4. intr. mirkant suminkštėti, atmirkti: Pavelėsiu karštam [v]andeny, rankos išsivelės, nušùs Klt. 5. intr. K, NdŽ, FrnW sukaisti, suprakaituoti: A nušùsi, ka vieną dieną panešiosi šiltesnes [kelnes]? Rdn. Ko teip šiltai apsirėdei, jug nušùsi Sd. 6. intr. nuo karščio, drėgmės ar šalčio sutrūkinėti, išgesti, nupūslėti (apie odą): Ko nenušuto ir kojos žmonims bebraidant po purvynus Žem. Nukirmijo kojos, nušùto, nebegalėjau paeit Dj. Nušùtę [buvo nuo šalčio] kojos vienom pūslėm Šmn. Tavo ir kojos nušùs amžinai po gurbą braidant Ds. Kelnios šlapios par dienas, tai net blauzdos nušùsdavo Krs. Jos tą putrą su pirštinėm kasa; mat nušùst[ų] rankos Slm. | tr.: Pareina kaip vargšas antai nosę nušalęs, nagus nušùtęs Trk. 7. intr. nuo drėgmės, karščio ar šalčio žūti, sunykti, nugesti, nupūti: Jeigu nedėlią kokią lytų, [bulvių] šaknys nušustų̃ Slm. Agurkai nušùtę nuo šaknų Ktk. Šiemet avižos beveik visos nušùto, kas nespėjo prieš lietus parvežt Sn. Iš po nakties nušùto visos gėlės (šalna pakando) KlvrŽ. Ale mano burokam lapai baigia nušùst Slm. 8. intr. K, BzF186, LL165, TŽI199(Mrc), DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, Lp, Žrm, Btr, Lkš, Skr, Grnk, Prk nueiti, išblankti spalvai, nudegti, nublukti: Siūlai taip nudažyti, kad tas raudonumas niekad nenušunta, nenublunka M.Katk. Matai, bryliukas atplyšo, ir valinys visai nušuto nuo lietaus V.Krėv. Nemokėjo plaust, tai ir nušùto [užuolaidos] Pv. Šilkas nùšunta greitai Rod. Nušùto ma[no] skarelė Rūd. Spalvotų skalbinių nekabyk saulėje, nušùs Mrj. Tik ką nudažiau suknelę, jau ir nušùto Pbs. Pirma gražiau buvo, daba tai nušùtę viskas Jon. Daug metų kaip austa, tai nušùtę Škt. Divoniukų būdavo, tik nunešiojom, nušùto, nusimėtė kažkur, dabar nieko nebeliko Pnm. Jų aprėdas nušutęs, bet šiaip jie meilaus būdo ir išveizdėjimo prš. Ant kaselės kasnykai nušuto LTR(Rtn). | prk.: Kitądien, kap valioną nusima, nuotekuolės nušunta, pasdaro negražios Lš. 9. intr. Sut nuplikti; nusišerti: Plikas, nušutęs SD175. Pliku tampu, plinku, nušuntu SD138. Plaukai nuo galvos nušùto J. O vilnoti tiej kailiniai kap luobas. Nei jiej plinka, nei nieko! Paskui nueis, nušus! Db. Kožną metą ans yr kerpamas, ka ne, ans nušùstų Yl. Gyvuliai, nuo mėšlų nušùtusiais šonais LTR(Kp). Lietuvos voverytė, lapė ir vilkas net žiemos metu turi kuo puikiausį kailį, vasarą gi nušunta amžinai Blv. 10. tr. pamainyti į kitą: Jau savo bėrį nušutaũ Švnč. 11. intr. prk. apsigauti: Tai tau ir mainas – nušutaĩ viškui Ppl. Jis nenušùto ant pačios Upt. 12. intr. Svn, Knv prk. nuskursti, suvargti, nusigyventi: Nenorėjau nušùsti, dėl to ir dirbau sunkiai Šts. Mainikavo mainikavo arkliais ir nušùto Pnd. 13. intr. Rs prk. išpuikti: Tavo sūnus labai nušùtęs Grk. ◊ nušùtusi úošvė Sb sako šeimininkai, kai svečias juos randa baigiančius valgyti. dár úošvė nenušùtus Ar sakoma radus valgant: Kada tik ateik, tai jie vis valgo (stebisi atėjęs). – Dá úošvė nenušùtus Gs. Nu gerai, dá úošvė nenušùtus Ds. \ šusti; apšusti; atšusti; dašusti; įšusti; iššusti; nušusti; pašusti; peršusti; prašusti; prišusti; razšusti; sušusti; užšusti