valinys reikšmė
Kas yra valinys? valinỹs sm. (3b) K, I, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ; SD163, SD112, Sut 1. MŽ141, N, KI327, J, L, Š, LVIV458, Šts, End, Krkl, Pgg, Trgn, Dsn audeklo kraštas, valas: Perpetės buvo priduriamos prie stuomenų kraštelio, vadinamo valiniu rš. Valinỹs nereikia atsiūlėt, anas i tep neiširs Dglš. Riesdama kuskelę, vãlinio gali neriesti Vkš. Valinỹs nei atsibrizgės, neiniek Švnč. Siūk par vãlinį – būs stipriau Grdm. Vãlinį palik maišelio viršuo Krtn. Nemoki aust – vãlinio siūlai išsitiesę per varstą Lkm. Ataudas netur daiktais per daug pritraukiamas būti, kad valinys nepastotų į pjūklą panašus MitV617. 2. J, M, NdŽ, TDrI104, Žr, Sk, Btg, Ldk, Bgs juosta suvystytam vaikui apvynioti, surišti: Jos (plačiosios juostos) dažniausiai buvo naudojamos kaip valinys vaikams suvystyti rš. Turės tokį vãlinį, ka suvyturs, ka rankelės nepajudės Sd. Iš drobužio pasiūtas toks valinỹs buvo Rdn. Su tuo vãliniu suvynios, ant vieno galo buvo ryšukai, tą vaiką teip suraišios End. Vaiką, būdavo, suvysto, vãliniu susuka, prie kojyčių suriša Šmn. Mažą vaiką reik dar su vãliniu gerai kietai suvynioti, kad išaugtų tiesus Pln. Suvyniok kietai vaiką į vãlinį, kad pryširdžių negautų Dr. Vaiką teip sau suvynios, kaip kočėlą padirbs, suvynios su tuo tatai vãliniu Lpl. Kaip su tuo vãliniu suraišios, galėsi vaiką par stogą mesti End. O kai pirma, kai pagalioką suvynioja [vaiką] šituo vãliniu Avl. Kliši dabar [žmonės], ka be vãlinio augę Krš. Nag ir prikamuodavo vaikus su tais valiniaĩs Sdk. Ilgas valinỹs – susukiau vaiką, i da šmotas liko Ktk. Baisiai drūtas valinỹs: jau kelinti metai vis juo vystau vaikus Lkm. Nėkas vaikų nebvynio[ja] į vãlinius Kv. Toks valinys ir vystyklai tikte pritiktų Vaižg. Tėvo ir motinos gimdytas, augintas, rėdytas, seserų užnešiotas, žalioj vygėj vygiuotas, šilkų valinėliu vystytas LTR(VšR). Aš neturiu valinė̃lio: turiu juostą šilkinę, atiduosiu ir tąją JD873. Turiu žalią vainikėlį, šilkų siūtą valinėlį (d.) J.Jabl. Kelnių rumbą nuardysu, valinẽlį padarysu (d.) Užv. ^ Daba statyties, kaip su vãliniu karties Rdn. 3. BB2Moz39,23, Š, NdŽ aplink ką einanti juostelė, apvadas, apsiuvas: Prieš šventą Liudviką, būdavo, per naktį siūdavom vãlinius ant andarokų Ldvn. Užsiūk bent tris vãlinius – ot bus gražu Krsn. Kad dėvėtau kepurę su žaliu valiniu V.Krėv. 4. J.Ger, DŽ, GTŽ geogr. audros debesies priekinė dalis (ppr. balta, liūtingiausia). 5. MitIV182(Ašm), M, NdŽ, KŽ vaivorykštė: Valinỹs sutraukdinėja [v]andenį, ba visas [v]anduoj išlijo Lz. 6. Lex26, Q136, CI502, MŽ141 sienos kampas. 7. NdŽ, Vlk, Krsn, PnmA, Dkš išorinė javų ar durpių eilė, sukrautų ar kraunamų šalinėje: Pėdus dedant į rinkį, reik keravoti vãlinį, kitaip visas rinkis galia nuslinkti Vkš. Pirma nusidėk vãlinį, o paskui pradėk dėt eilę Nmj. Uždėk gerai vãlinį, ba javai išsmuks Vrb. Lipk an prėslo sudėt vãlinio Btr. Tavo krauto žago valinỹs jau išsmuko, iširo Mžk. Jei geras valinỹs, durpos nenugrius Vrb. Gerai sudėk durpių vãlinį Brt. 8. M, KŽ užuolaida, uždanga. 9. I milo vėlykla.