ištaisinėti reikšmė

Kas yra ištaisinėti? ištaisinė́ti KŽ; M 1. Ser iter. dem. ištaisyti 2: Klaidas juodrašty ištaisinėdavo motina rš. 2. Ser iter. dem. ištaisyti 5. | refl.: Būta daikto, kad rūbas susilamdęs: užsivilksi – ir išsitaisinė̃s Ds. 3. Prn iter. dem. ištaisyti 21: Ištaisinė́ja visokias štukas Jnš. 4. žr. ištaisyti 23: Motina vaikus ištaisinė́j[o] kariuomenėn Lz. Mane bočia jau až jaunikio ištaisinė́ja LzŽ. \ taisinėti; aptaisinėti; atitaisinėti; įtaisinėti; ištaisinėti; nutaisinėti; pataisinėti; padtaisinėti; pertaisinėti; pritaisinėti; sutaisinėti; užtaisinėti