išvaikėti reikšmė

Kas yra išvaikėti? išvaikė́ti Š, KŽ, Smal, Mrj, Rmš, Drsk žr. suvaikėti: Tas jau numirė, išvaikė́jęs buvo visai Dbč. Neišvaikė́jus motriška buvo, o šimtą dešimt metų turėjo Skdv. Į senatvę išvaikė́jo Ig. Nei jy išvaikė́jus, nei jy išprotėjus, tik visa pamiršdinėja Azr. \ vaikėti; apvaikėti; įvaikėti; išvaikėti; nuvaikėti; pavaikėti; suvaikėti; pasuvaikėti