Kas yra įvaikėti? įvaikė́ti intr. Šts turėti (ppr. daug) vaikų: Kad Vaidilas įvaikė́jęs: šešias dukteres beturįs! Tn. \ vaikėti; apvaikėti; įvaikėti; išvaikėti; nuvaikėti; pavaikėti; suvaikėti; pasuvaikėti