išvaitinti reikšmė

Kas yra išvaitinti? išvaitìnti tr. 1. padaryti valkesnį kaitinant: Išvaitìna pelenūse ąžuolą votkočiuo, ir yra vytinys votkotis Šts. Reik lygiai lazdelę išvaitìnti, o kitaip dar kur galia lūžti belenkant Lkv. Neišvaitìntas kampas veikiai sugniuš Šts. 2. Gsč, Krp žr. išvytinti: Išvaitinù bulbikes prim sėjimo Grd. Išvaitìntos [bulvės] greičiau sudygsta DūnŽ. Vaitina, kuo plačiausiai išvaitìna [salyklą] Sk. Išmirkyt, sudaigyt, išvaitýt [salyklą] reikia Bsg. Meldė Dievą visą dieną, ka tus rūtus išvaitìntų i šakneles išdžiovintų Vž. 3. išperti: Išvaitináu pačiai kailį, neblįs pri kavalierių Lkž. \ vaitinti; apvaitinti; išvaitinti; nuvaitinti; pavaitinti; suvaitinti