išvaitoti reikšmė

Kas yra išvaitoti? išvaitóti 1. intr. Š, Rtr, KŽ praleisti (laiką) aikčiojant, dejuojant: Septynius metus išvaitójau ant lovos Ėr. Aš du mėnesius išvaitójau Snt. Išvaitójo visą dieną prisigėręs Užv. | refl. Kp. 2. tr. Sut, LL288 vaitojant ištarti, išsakyti: Tolei vaitojo, kol išvaitojo savo vargias dieneles JD929. Na va, ir išvaitójau (išdainavau) Grz. 3. intr. įstengti, pajėgti vaitoti: Toks slabnas ligonis ir teip labai išvaitója! Pc. 4. tr. dejuojant išprašyti, nulemti: Kad šuva vaitoja, išvaitója nelaimę Btg. O daug tos dūšios išvaitojo ir išviliojo MP241. \ vaitoti; apvaitoti; atvaitoti; išvaitoti; nuvaitoti; pavaitoti; parvaitoti; pervaitoti; pravaitoti; privaitoti; suvaitoti; užvaitoti