nulemti reikšmė
Kas yra nulemti? 1 nulémti, nùlemia, nulė́mė 1. tr., intr. iš anksto paskirti, numatyti kam kokį likimą ar išpranašauti, paskelbti, koks likimas ko laukia: Nulemta yra žmogui vieną kartą mirti BPII409. Irgi nulėmei jau kožnam ilgumą dienelių K.Donel. Ateidavo laimė po langu, nulem̃davo laimę (likimą) Sk. Kitą kartą, kad gimdavęs vaikelis, klausdavęsis, ką laimė nulems BsMtI103. Jie nulėmė, kad aš turiu kiaules ganyti (nusigyventi, nusmukti) N. 2. tr. sąlygoti, nusverti, būti svarbiausia priežastimi: Rašytojo literatūrinę reikšmę nulemia tai, kas išlieka iš jo kūrybos būsimiems laikams K.Kors. Moterys – didelė jėga, jų darbas gali daug nulemti sp. Kadrai nulemia viską sp. Juk Žalgirio kova turėjo nulemti, ar žūt, ar būt senovės Lietuvai rš. 3. tr., intr. traukiant, metant burtus, nuspręsti, išrinkti: Tą, kurį nulėmė, taip pat sudegino, kaip jei pirmąjį S.Dauk. 4. intr. pasakyti savo nuomonę, nutarti, nuspręsti: Taip negerai nulėmęs apie ją (laikraščio kalbą), duodu čia žemiau kiek jos ištraukų J.Jabl. Nùlėmėm tus miežius pasėti, nemalsma Krš. Plebonas tur nulemti aną gerą alba piktą santį BB3Moz27,12. | Jis nulėmė, kad bus giedra, ir yra šiandien J. 5. tr. paskirti, nustatyti (laiką, vietą): Dieną nulemti N. Tur mezliavninkai yškiai nulemtoj vietoj nulemtosa dienosa piningus imti srš. Tėvs …, tos nulemtosios dienos sulaukęs, norėjo savo sūnų uždaryti į tą mūrą BsMtII194. Tada aš tau vietą pasakysu (prirašyta nulemsu), kuriosp jis bėgs BB2Moz21,13. 6. tr. įvertinti, įkainoti: O jis jį teipo tur nulemti, kaip to ranka, kuris pažadėjęs yra, gal nupelnyti BB3Moz27,8. \ lemti; aplemti; atlemti; įlemti; išlemti; nulemti; palemti; prilemti; užlemti