užlemti reikšmė

Kas yra užlemti? 1 užlémti, ùžlemia, užlė́mė 1. tr., intr. Kp, Prng, Btg iš anksto paskirti, nustatyti kam kokį likimą, išpranašauti, paskelbti, koks likimas ko laukia: Dievas mums užlė́mė, t. y. nulėmė blogus metus J. Laimė užlė́mė, kad vaikiukas septintuose metuose prigers Rm. Senovėje, sako, laumės užlemdavusios laimą gimusio kūdikio BsMtI105. Gal laimė užlėmė KrvP(Tršk). 2. tr. užburti; užkeikti: Vėl apsinakvojo pas vieną ūkinyką, kuris turėjo laimės užlemtą avinėlį ir jį vieną tvarte laikydavo BsPIII63. Piningai buvo užlémti, nėkas negalėjo iškasti Ll. Kaip jie užjojo ant užlemto kelio, visi pradėjo snaust LTR(Trg). Senovėj galėdavo užlémt Alk. 3. tr., intr. iš anksto pasakyti, atspėti, kas bus, kaip kas baigsis: Užlémti provą, darbą J.Jabl. Matai, ùžlėmei, kad avis teturės tik vieną gėriuką, o dėlto turėjo tris Srv. Ažùlėmei (tvirtinai, kad bus negerai), ažtat šit' atstiko Trgn. Daboj, gal ir šitokių da neturėsi, – jau ant krosnies sėdėdamas, užlėmė senis Semėnas rš. 4. intr. galutinai ką pasakyti, nustatyti: Spėka (Kraft): „Juk tai stačiai latviškas žodis“, – sako p. Prusas. Vienok man rodos, kad ir čia nereikėtų teip veikiai užlemti J.Jabl. 5. intr. nutarti, nuspręsti: Ponas užlėmė viensėdžius parkelti pri sodos J. 6. tr., intr. paskirti, įsakyti: Užlėmė dvaras važiuoti ant kelių žvirgždo vežti J. Užlemti dienas J. Jam tokį darbą užlė́mė, kad niekas negalėtų padaryti Lp. 7. tr. N pasiūlyti. \ lemti; aplemti; atlemti; įlemti; išlemti; nulemti; palemti; prilemti; užlemti