išvarinėti reikšmė

Kas yra išvarinėti? 1 išvarinė́ti tr. K, Rtr, Š, DŽ1, KŽ, LzŽ, DrskŽ 1. Š, Grv, Btrm iter. dem. 1 išvaryti 1: Išvarinė́k gyvolius į ganyklą visus J. Čia bobutė vėl bėga, išvarinėja pati gyvulius, kiaules V.Krėv. | refl. tr.: Nebeliko jokių gyvulių – visus juos vokiečiai išsivarinėjo ar papjovę suvalgė A.Vencl. 2. žr. 1 išvaryti 1: Užsimiegojo ma[no] piemuo, neišvarinė́ja karvių LKT356(Šumskas). Baltrų dar šį tą išnešė ir gyvulius išvarinėjo Ašb. Kap išvarinė́j[o] karves iš tvarto pirmąkart, tai apvirė delia piemenio pie kiek pautų LzŽ. | refl. tr.: Avis išsivarinė́j[o] skerdžiu kožnas DrskŽ. ║ [i]išvažiuoti stumiant: