išveldėti reikšmė

Kas yra išveldėti? 1 išveldė́ti tr. Rtr, NdŽ, KŽ 1. M, LL287 atimti paveldėjimo teisę: Atimti palikimą, paveldėjimo teisę, išveldė́ti BŽI526. Kiti bus ant manęs rūsčios širdies, jei kurį išveldėsiu, nieko nepalikdamas rš. 2. žr. 1 apveldėti: Kiriathaim yra išveldėtas, stiprybė pavargo bei yra sudraskyta BBJer48,1. Ir nuėjęs mušė Izraelą, ir išveldėjo verbų miestą BBTeis3,13. \ veldėti; apveldėti; įveldėti; išveldėti; nuveldėti; paveldėti; užveldėti