veldėti reikšmė

Kas yra veldėti? 1 veldė́ti, véldi (vélda [K], NdŽ, KŽ; N, -ė́ja NdŽ, veldžia MT204), -ė́jo J, K.Būg, NdŽ, véldėti, -i (-a KŽ, -ėja Rtr; N), -ėjo Š, P.Skar, NdŽ, KŽ; KlM132 1. tr. CI308, N, [K], BzBkXXI216 turėti savo valdžioje: Tu … dangų, žemę veldi Mž317. Veldami daiktai MT218. Tavo sėkla tevelda vartus neprietelių savo BB1Moz24,60. Žemiausią dalį miesto veldėjo Jonas BPII342. Veldėti savo turtą ir tą pagalei norą savo išdalyti MT199. Ar yra perleista žmogui krikščioniškam veldėti urėdą MT214. veldė́tinai adv.: Kurią [žemę] Jozua giminėms Izrael veldėtinai davė BBJoz12,7. 2. tr. OGLII359 pasiekti, įgyti, turėti kaip nuosavybę, užvaldyti: Veldėsiu dangaus išganymą brš. Tatai tur Dan veldėti (paraštėje kaip savo dalį turėti) nuog rytų ik vakaro BBEz48,1. Ir išstūmė pirm mūsų visas žmones amaritų, kurie tą žemę veldėjo BBJoz24,18. O pagonys, kurie pilį ant Sion dabar veldėjo, darė žmonims Izraelio šventybėje daugia škados BB1Mak6,18. Nesa kuris gyvens, tas tatai veldės BBEz7,13. Teisieji velda žemę ir pasiliekt tę amžinai BPs36,29. | intr.: Kantrume jūsų veldė́site dūšiomis savomis DP101. 3. tr. SP15, M, L, Š gauti kaip palikimą: Tėviškę véldėjo J.Jabl. Véldimas turtas DŽ1. Mažasis sūnus paliko butoje tėvų karšinčiu ir veldėjo tėviškę ir visą palikimą S.Dauk. Veldėjo tas sritis vyriškiai, tiesioginiai įpėdiniai rš. 4. tr. gauti iš prigimties (ppr. fizines ir psichines ypatybes): Kraujas veldėtasis tėvų Vd. 5. intr. galėti naudotis, valdyti: Ir kad jau merdėt pradėsiu, rankoms kojoms neveldėsiu, pribūk, Jėzau KN228. \ veldėti; apveldėti; įveldėti; išveldėti; nuveldėti; paveldėti; užveldėti
2 véldėti, -a (-i), -ėjo tr. šipinti.