įvardijimas reikšmė

Kas yra įvardijimas? įvar̃dijimas sm. (1) 1. → įvardyti 1: Įvar̃dijimo [girnų dalims] nereik – i taip žino Vn. Yr daiktai, i tiek, tų įvar̃dijimų nežinau Pj. | refl.: Tie patys šokiai, tik įsivar̃dijimai kiti Grd. 2. LL101, BŽ265, FT, KŽ, End pavadinimas, vardas: Minėto dokumento moterų įvardijimai – krikštijamų vaikų, motinų ir kūmų asmenvardžiai KlbXXXVI(1)54. Gatvių įvar̃dijimai NdŽ. | Mūsų kalboje veislių (augalų ir gyvulių) įvardijimas dabar labai margas KlK37,27. Giltinė žino, nuo ko tas įvardyjimas kilsta TS1897,9. Įvardijimo tinkamumas ir pavadinimų normiškumas KlK47,16. | Stambiomis raidėmis atspaustas įvar̃dijimas NdŽ. Didžiosios raidės rašomos įstaigų, rašinių, laikraščių ir kitokių tokių dalykų varduose ir įvardijimuose J.Jabl. 3. NdŽ → įvardyti 2. 4. → įvardyti 3: Be įvar̃dijimo, žinai, kad tu užmirši [nupirkti, ko reikia] Ėr. 5. Z.Žem → įvardyti 5. \ vardijimas; apvardijimas; įvardijimas; išvardijimas; pasivardijimas; užvardijimas