išblaivyti reikšmė

Kas yra išblaivyti? išblaivýti 1. refl. išsigiedrinti: Dangus benor išsiblaivýti, t. y. išsigaidryti J. Rytą buvo apniukę, į pusryčius išsiblaĩvė Š. 2. refl. išsisklaidyti: Išsiblaivė [šeima] per visą svietą Plš. 3. tr. išbudinti, prikelti iš miego: Marti iš miego išblaĩvo vyrą, t. y. išbudina jį J. ║ refl. prk. atsigauti, pralinksmėti: Brolis nuo miego išsiblaĩvė J. Marti buvo apsiniaukus, ale paskiau išsiblaĩvė Brt. 4. refl. išsipagirioti: Girtasis išsiblaĩvė Kt. Apie pusiaunaktį veselnykai jau visai išsiblaĩvė Brt. \ blaivyti; atsiblaivyti; išblaivyti; nusiblaivyti; prablaivyti

išblaivyti sinonimai