išblaivėti reikšmė

Kas yra išblaivėti? 1 išblaivė́ti intr. 1. išsigiedryti, prasišviesti: Po vidurnakčio dangus išblaivėjo rš. 2. išblėsti, išblukti: Suknelę turėjo mėlyno išblaivėjusio šilko LzP. | prk.: Išblaivė́s tikėjimas, nebetikės žmonys visokiais čerais Gršl. 3. išsipagirioti: Mano galva vienu akimirksniu išblaivėjo rš. | refl.: Vakar vakarą aš girta buvau, ... jau šiandien, šiandien išsiblaivėjau N330. Tik rytą išsiblaivė́jęs grįžo namo Lnkv. \ blaivėti; išblaivėti; nusiblaivėti; prablaivėti