kalbumas reikšmė
Kas yra kalbumas? kalbùmas sm. (2) BŽ98; M → kalbus: Puronis tarsi prarado savo įprastą kalbumą J.Dov. Kalbùmas Onos – vis jai yra kalbos! Ds. Ir mano draugo kalbumas kažkur dingo rš. [Mergina] buvo žinoma savo kalbumu ir meilumu su visais Šlč. Palyginti nedidelis autoriaus kalbumas sp. Burnelę išmetus, atsiranda ir linksmumas, ir kalbumas, ir viskas rš. Būdingas Jarmolos bruožas buvo atkaklus nekalbumas rš. Ak tu kalbùmai jų marčios – kaip žirnius beria! Slm.