kaukš reikšmė

Kas yra kaukš? káukš interj. BŽ15, kaũkš 1. taukšt, kaukšt (sudavimo, kirtimo, smarkaus ėjimo garsas): Kaukš – sudavė [senis] pypke į stalą rš. Aš anam kaũkš su klumpiu į kaktą KlvrŽ. Kaũkš, kaũkš ir kaukšnos su kulnimis KlvrŽ. Sukilę ejom kaukš, kaukš ritinio mušti M.Valanč. Kalvis, girdėjau, kalvė[j] káukš, káukš KlvrŽ. Kaukš įdaužęs galvą M.Valanč. Susėdo valgyt, Adoliukas tik kaukš Elenai su šaukštu per kaktą: „Šviežia navyna (naujiena)!“ Srv. Káukš kaulo dūdelė! (sakoma, užduodant kam per kulnus) Grž. Su kirviu kaukš, kaukš kapčių, ir prakirtau skylę Dr. Vanagas kumelei į kaktą su snapu kaukš, kaukš kaląs S.Dauk. Aš eglelei taukš, pušelei kaukš Ob.